Zusammenfassung

Žmogų veikti skatina poreikiai, tačiau jie tampa veiklos motyvais, tiktai žmogui įsisąmoninus objektus, galinčius patenkinti tuos poreikius. Objektai gali būti ir materialūs, ir idealūs, daiktai ir mintys, jausmai, moralinės vertybės. Dėl būdingų vidinių ryšių poreikis mobilizuoja pagrindines žmogaus psichines galias - intelektą ir emocijas - poreikį tenkinantiems objektams rasti. Tos galios tarsi įsikūnija objekte: jame realizuojamas pažintinis procesas ir požiūris (santykis), dėl kurio objektas įgyja tam tikrą prasmę žmogui. Protas ir jausmas- pažintinis ir emocinis- tai motyvo „sudaromosios", o „veiklioji" jų pusė (Sečenovas) - tai motyvacinė pusė, nulemianti žmogaus veiksmų, poelgių kryptį ir jėgą. Valios jėga- tai iš esmės motyvo jėga, o stiprios valios žmogus - tai pirmiausia aukštos, stiprios. motyvacijos žmogus. Buvo pabandyta su natūralaus eksperimento pagalba nustatyti moralinio motyvo (kolektyviškumo jausmo) palyginamąją jėgą krepšinio žaidime. Apie tą jėgą buvo sprendžiama, palyginus žaidėjo pastangas dvejose varžybose - už teisę patekti į pirmąjį savo komandos sąstatą (skatino asmeninis motyvas) ir ginant komandos garbę (skatino moralinis motyvas). Žaidėjams iš anksto buvo pranešta, kad pirmose varžybose jų pasiekti rezultatai bus viešai paskelbti, o antrose (už komandą) - nebus, bus paskelbtas tiktai bendras visos komandos rezultatas; ši sąlyga ir buvo esminė skatinamajai moralinio motyvo jėgai išaiškinti. Eksperimento duomenimis paremtos išvados apie žaidėjų (20 jaunų krepšininkų) moralinio motyvo išsivystymo laipsnį iš esmės sutapo su trenerių nuomone apie savo auklėtinius. Panašiu eksperimentu tikslinga ištirti ir individualių sporto šakų atstovus, kadangi aukštesni sportiniai rezultatai, paprastai pasiekiami komandinėse varžybose, anaiptol ne visada rodo varžybų dalyvių stipresnius moralinius motyvus: mat, komandinėse varžybose sportininkus gali labiau skatinti ir individualistiniai motyvai, kadangi jose skelbiami asmeniniai rezultatai.