Abstract des Autors

Today, health literacy is widely acknowledged as key determinant of personal healthy lifestyle and health. Health literacy represents the personal competencies to access, understand, appraise, and use information and services in ways that promote good health. Research’s shows that health literacy might play a role in motivating people to become physically active. However, little is known how the health literacy of Lithuanian young adults is related to physical activity. The aim of this study is to investigate the connection between health literacy and physical activity in young adults. An anonymous online questionnaire was used in the survey. The questionnaire was composed of three sections: 1) demographic characteristics, 2) question “How often did you exercise for 30 minutes or longer, e.g. running, walking, cycling, during the last month?” was used to evaluate physical activity, 3) HLS-EU-Q-47 questionnaire to evaluate health literacy. The research participants were 18–29-year-old young adults (399 males and 399 females). The statistical analysis was performed using IBM SPSS.26. The research indicates that only 38.8% of men and 24.8% of women followed WHO recommendations for physical activity. The study has shown that health literacy of young adults is problematic (M = 31.09, SD = 7.34). Of the whole sample, only 41.8% of young men and 43.3% of young women have sufficient or excellent general health literacy. This study found mixed results regarding the association between health literacy and physical activity. It was found that physically active men were more likely to have excellent health literacy in health promotion and excellent general health literacy, as compared to physically inactive. The results from the current study demonstrated that excellent health literacy in health care and excellent general health literacy were more statistically significantly characteristic for physically active young women, as compared to physically inactive. The results of our studies are important evidence that investment in health literacy is of particular importance for young people. This study advances health literacy research in young adults and informs educational institutions about direction of interventions to support healthy behaviours among adults later in life.

Abstract des Autors

Šiuolaikinėje visuomenėje sveikatos raštingumas pripažįstamas kaip vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių sveiką gyvenseną ir sveikatą. Sveikatos raštingumas – tai asmeniniai gebėjimai rasti, suprasti, vertinti ir taikyti, siekiant kasdieniame gyvenime daryti išvadas ir priimti sprendimus, susijusius su sveikatos priežiūra, ligų prevencija ir sveikatos stiprinimu gyvenimo kokybei palaikyti arba gerinti visuose gyvenimo etapuose. Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad sveikatos raštingumas gali būti svarbus veiksnys motyvuojant žmones tapti fiziškai aktyviais. Sveikatos raštingumo tyrimai pastaruosius kelis dešimtmečius sulaukia vis didesnio užsienio šalių mokslininkų dėmesio, tačiau Lietuvoje tai dar retai tyrinėjama sritis. Mažai žinoma, kaip Lietuvos jaunimo sveikatos raštingumas susijęs fiziniu aktyvumu. Šio straipsnio tikslas – atskleisti jaunimo sveikatos raštingumo ir fizinio aktyvumo sąsajas. Atliekant tyrimą naudota anoniminė anketinė apklausa internetu. Klausimyną sudarė trys dalys: 1) demografiniai duomenys (lytis, amžius), 2) klausimas fiziniam aktyvumui nustatyti (Kaip dažnai per pastarąjį mėnesį mankštinotės 30 minučių ar ilgiau, pvz., bėgiojote, vaikščiojote, važinėjote dviračiu?), 3) sveikatos raštingumo klausimynas HLS-EU-Q-47. Tyrime savanoriškai dalyvavo 18–29 m. jaunuoliai, iš jų 399 vaikinai ir 399 merginos. Tyrimo duomenims analizuoti naudotas statistinis paketas IBM SPSS.26. Taikyti aprašomosios statistikos metodai (absoliutūs ir procentiniai dažniai, vidurkis, standartinis nuokrypis, minimali ir maksimali reikšmė, ekscesas ir asimetrijos koeficientas), taikytas Stjudento (angl. Student) t testas, Chi kvadrato testas, efekto dydžiui įvertinti – Kramerio V. Apibendrinus tyrimo duomenis, nustatyta, kad tik 38,8 proc. vaikinų ir 24,8 proc. merginų laikosi PSO rekomendacijų dėl fizinio aktyvumo, tik 41,8 proc. vaikinų ir 43,3 proc. merginų bendras sveikatos raštingumas pakankamas arba puikus. Bendro sveikatos raštingumo vidurkis (M = 31,09, SD = 7,34), apskaičiuotas visai tyrimo imčiai, rodo, kad jaunimui būdingas probleminis sveikatos raštingumas. Tiriant sveikatos raštingumo ir fizinio aktyvumo sąsajas, gauti nevienareikšmiški rezultatai. Nustatyta, kad tiek fiziškai aktyvių, tiek nepakankamai fiziškai aktyvių vaikinų sveikatos raštingumo lygis sveikatos priežiūros srityje ir ligų prevencijos srityje buvo panašus. Tačiau rasta, kad puikiu sveikatos raštingumu sveikatos stiprinimo srityje (χ2 = 7,951, p < 0,05) ir puikiu bendruoju sveikatos raštingumu (χ2 = 9,337, p < 0,05) pasižymėjo daugiau fiziškai aktyvių vaikinų nei neaktyvių. Nors tai statistiškai reikšmingos sąsajos, gautas efekto dydis nedidelis (Kramerio V atitinkamai 0,141 ir 0,153). Fiziškai aktyvių ir neaktyvių merginų imtyse sveikatos raštingumas sveikatos stiprinimo srityje buvo panašaus lygio. Fiziškai aktyvių merginų, kurioms būdingas puikus sveikatos raštingumas sveikatos priežiūros srityje (χ2 = 9,636, p < 0,05) ir puikus bendrasis sveikatos raštingumas (χ2 = 19,583, p < 0,0001), buvo statistiškai reikšmingai daugiau, palyginti su fiziškai neaktyviomis merginomis, nors Kramerio V reikšmė rodo nedidelį (V = 0,155) ir vidutinį (V = 0,222) poveikio dydį. Atlikto tyrimo rezultatai yra svarbus įrodymas, kad investicijos į jaunimo sveikatos raštingumą yra ypač svarbios, nes šių įgūdžių reikės ateityje priimant su sveikata susijusius sprendimus. Šis tyrimas padeda plėtoti sveikatos raštingumo tyrimus Lietuvoje, prisideda prie jaunimo sveikatos raštingumo pažinimo ir informuoja, kaip svarbu užtikrinti sveikatos raštingumo ugdymo tęstinumą jaunuoliams baigus vidurinio ugdymo pakopą.