Abstract

Cardiovascular diseases account for the major cause of mortality and are attributable to improper diet, emotional stress and lack of physical activity. Quite frequently, in the presence of energetical imbalance, whether it is due to disease, or aesthetic reasons, short-term or long-term fasting is commenced. However, the studies that investigate an effect on fasting focus on psychological rather than physiological characteristics. The majority of studies that are associated with fasting investigate individuals with health disorders or individuals of specific groups (athletes). Thus the aim of the study was to evaluate the influence of 24-hour fasting on arterial blood pressure and heart rate when performing bicycle ergometer test. The study included 36 women and 24 men. The participants performed increasing every 1 minute (by 25W) exercise test on bicycle ergometer before and after 24 hours of fasting. After the first exercise test on bicycle ergometer, subjects used only liquid of no energizing value (water). In order to evaluate the functional state of the cardiovascular system computerized electrocardiogram (ECG) analysis system “Kaunas – load”, which was developed at the Institute of Cardiology, KMU was used. In the study the changes of systolic (S) and diastolic blood pressure (D), pulse amplitude (S-D), and heart rate (HR) were analyzed during steady state and the time of an exercise test. Results: Resting systolic ABP prior to fasting, in women was 114.72 ± 1.37 mmHg, during maximal workload was 158.61 ± 2.54 mmHg, after 24-hours of fasting systolic blood pressure increased from 110.13 ± 1.23mmHg to 152.91 ± 2.15mmHg (p < 0.05). After 24-hours of fasting, systolic blood pressure decreased in both women (p < 0.05) and men (p > 0.05). Diastolic blood pressure reduced in women at first and second minute of workload (25W) (p < 0.05), and increased diastolic blood pressure was recorded in men (p > 0.05). Prior to fasting, in men resting diastolic ABP was 74.17 ± 1.23mmHg, after fasting – 75.21 ± 1.46mmHg, respectively (p > 0.05). During maximal workload (diastolic blood pressure in men) before fasting was 49.38 ± 2.38 mmHg, after fasting 53.75 ± 2.54 mmHg, respectively (p > 0.05). Statistically reliable difference of pulse amplitude in women was determined at the fourth, fifth, sixth and seventh minute of workload (p < 0.05). In men statistically significant S-D amplitude was found at the second (50W) (before fasting 55.21 ± 1.84mmHg, after fasting 49.17 ± 1.69mmHg, respectively) (p < 0.05). The relative resting HR in women was 91.66 ± 2.13 beats/min, and in men 84.5 ± 4.79 beats/min, after fasting in women HR was 86.66+2.65 beats/min, in men – 78.4 ± 4.08 beats/min (p < 0.05). After 24-hour fasting the value of HR was recorded lower during workload (p > 0.05). Conclusions: After 24-hours of fasting a decrease in HR when performing workload is accompanied by reduction in systolic blood pressure and pulse amplitude. Meanwhile, the respond of diastolic blood pressure to workload was different: in women a trend of dramatic reduction during workload was observed, and in men slightly higher diastolic blood pressure was recorded. The dynamics of parameters of CVS were not influenced by 24-hours of fasting and remained within normal limits. Verf.-Referat

Abstract des Autors

Pagrindinė mirties priežastis yra širdies ir kraujagyslių sistemos (ŠKS) ligos, kurias lemia netinkama mityba, emocinis stresas, fizinio aktyvumo stoka. Esant energiniam disbalansui, nepriklausomai nuo ligos ar dėl estetinių priežasčių, neretai yra išbandomas trumpalaikis ar ilgalaikis badavimas. Tačiau badavimo poveikį nagrinėjančiuose tyrimuose daugiau dėmesio skiriama psichologiniams, o ne fiziologiniams požymiams. Dauguma su badavimu susijusių tyrimų yra atlikti asmenims, turintiems sveikatos sutrikimų ar priklausančių specifinei asmenų grupei (pvz., sportininkai). Šio tyrimo tikslas – įvertinti paros badavimo įtaką arterinio kraujo spaudimo ir širdies susitraukimo dažniui veloergometrinio mėginio metu. Tyrime dalyvavo 36 moterys ir 24 vyrai. Tiriamieji veloergometru atliko pakopomis kas 1 minutę didėjančio fizinio krūvio mėginį prieš 24 valandų badavimą ir po jo. Po pirmojo veloergometrinio funkcinio mėginio tiriamieji visą parą vartojo tik skysčius, neturinčius energinės vertės (vanduo). ŠKS funkcinei būklei vertinti buvo naudojama KMU Kardiologijos institute sukurta kompiuterinė elektrokardiogramos (EKG) analizės sistema „Kaunas–Krūvis“. Tyrime analizuotas sistolinis (S) ir diastolinis (D) arterinis kraujo spaudimas (AKS), pulsinė amplitudė (S–D), širdies susitraukimų dažnis (ŠSD) ramybės sąlygomis ir fizinio krūvio metu. Nustatyta, kad moterų sistolinis AKS prieš badavimą ramybės metu buvo 114,72 ± 1,37 mmHg, maksimalaus krūvio metu – 158,61 ± 2,54 mmHg, po paros badavimo sistolinis spaudimas nuo 110,13 ± 1,23 mmHg ramybės metu padidėjo iki 152,91 ± 2,15 mmHg krūvio metu (p < 0,05). Moterų (p < 0,05) ir vyrų (p > 0,05) sistolinis kraujo spaudimas sumažėjo po paros badavimo. Badavimas moterims reikšmingai sumažino diastolinį kraujo spaudimą pirmą ir antrą (25 W) krūvio minutę (p < 0,05), vyrams diastolinis kraujo spaudimas padidėjo (p > 0,05). Prieš badavimą vyrų diastolinis AKS ramybės sąlygomis buvo 74,17 ± 1,23 mmHg, po badavimo – 75,21 ± 1,46 mmHg (p > 0,05), maksimalaus
krūvio metu atitinkamai 49,38 ± 2,38 mmHg ir 53,75 ± 2,54 mmHg (p > 0,05). Moterų pulsinės amplitudės statistiškai patikimas skirtumas po badavimo nustatytas ketvirtą, penktą, šeštą ir septintą krūvio minutę (p < 0,05). Vyrų S–D amplitudė statistiškai reikšmingai išsiskyrė antrą minutę (50 W): prieš badavimą 55,21 ± 1,84 mmHg, po badavimo 49,17 ± 1,69 mmHg (p < 0,05). Santykinės ramybės metu moterų ŠSD buvo 91,66 ± 2,13 k./min, vyrų – 84,5 ± 4,79 k./min, po badavimo moterų – 86,66 ± 2,65 k./min, vyrų – 78,4 ± 4,08 k./min (p < 0,05). Po paros badavimo ŠSD fizinio krūvio metu registruotas mažesnis (p > 0,05). Vadinasi, po paros badavimo atliekant fizinį krūvį mažėjo ŠSD ir mažėjo sistolinis kraujo spaudimas bei pulsinė amplitudė. Diastolinio kraujo spaudimo reakcija į fizinį krūvį buvo skirtinga: nustatyta ženkli moterų diastolinio kraujo spaudimo mažėjimo tendencija ir registruotas šiek tiek didesnis vyrų diastolinis kraujo spaudimas. Vienos paros badavimas neturėjo neigiamos įtakos ŠKS rodiklių dinamikai, šie rodikliai neviršijo fiziologinių normų ribų. Verf.-Referat