Abstract des Autors

The purpose of this study was to investigate the effects of the lack of oxygen on an organism’s functionality in the low season preparation term within the cycling stage of triathlon. This study might be applied to many different sports. “Oxygen intake”, “Hypoxia”, “Respiratory muscles training” are very well known terms in sports. Methods: nine healthy active triathletes (males n = 9), age (20 ± 7 years). All subjects were competitive at national and international level. All were trained in the equal conditions using spinning bikes in the same room (22 °C ± 2.4 °C and 82 ± 4% RH), at the same time, at thesame cadence (100 revolutions ± 5 rev.) and performing the same exercises. All participants had 4 monocycles pre-experimental preparation (PP), followed by 12 monocycles (hypoxia training – HT) as a part of a monthly microcycle. During a 60 min session one group was using Ultrabreathe, another group was using the Elevation Mask 2.0 and the last group didn’t use any device performing as a control group, then another 4 monocycles for recovery (R). Data was collected at the end of each phase-PP (4 monocycles in one week), in the middle and at the end of phase-HT (8-monocycles using Elevation Mask 2.0 and Ultrabreathe devices) and the end of phase-R (4-monocycles with no respiration effort). Maximal oxygen consumption (VO2max), Lactate (LA), cadence power (W) and heart rate (HR) was recorded and collected as part of the research. All were measured in laboratory conditions using KORR CardioCoach gas analyzing system for VO2max, cadence power was measured by the Monark LC4R ergometer bike, whereas blood samples were collected for lactate using the COBAS Accutrend Plus device, heart rate data was measured by the POLAR H7 heart rate belts and POLAR Power Flow system. The performances expressed changes in all four parameters on all stages of the experiment. Maximal oxygen consumption showed an increase in two groups who were using the respiratory depression devices after 8 monocycles – by 4.35 and 3.01% respectively, and by the end of the experiment the total difference was – 3.74 and 0.82% respectively. Improvements were also defined in the level of increase in lactate and maximum cadence power. There was a power increase in the two groups who were using the respiratory depression devices after 8 monocycles – 3.92 and 1.57% respectively, and by the end of experiment the total difference was – 3.57 and 0.87% respectively. All this data shows us the positive effects of hypoxial training, what might prove a useful tool for increasing endurance and, meanwhile, it might positively affect the final competition results. HT might be used for pulmonary function increase, increase of the respiratory muscles strength and body adaptation against stress created by hypoxial conditions during a race.

Abstract des Autors

Tyrimo tikslas – nustatyti deguonies stygiaus poveikį organizmo funkcionavimui priešsezoniniu treniruočių periodu triatlono važiavimo dviračiu rungtyje. Šis tyrimas gali būti pritaikomas daugeliui skirtingų sporto šakų. „Deguonies įsisavinimas“, „hipoksija“, „kvėpavimo raumenų stiprinimas“ – labai gerai šiandienos sportui žinomi terminai. Tyrime dalyvavo devyni sveiki triatlono sportininkai (vyrai, n = 9), kurių amžius 20 ± 7 metų. Visi tiriamieji – nacionalinio ir tarptautinio lygio atletai, kurie treniravosi vienodomis sąlygomis: toje pačioje dviračių mynimo patalpoje (22 °C ± 2,4 °C ir 82 ± 4 % RH) tuo pačiu metu, tuo pačiu ritmu (100 apsukų ± 5 apsukos) ir atlikdami tuos pačius pratimus. Visi tiriamieji dalyvavo 4 monociklų priešeksperimentiniame pasirengime (PP), po kurio sekė 12 monociklų (hipoksijos treniravimas – HT) kaip mėnesinio mikrociklo dalis. Per 60 s sesiją viena grupė naudojo Ultrabreath, kita grupė – Elevation Mask 2.0, o trečia, kontrolinė, grupė nenaudojo jokio prietaiso. Duomenys buvo renkami po keturių atsigavimo (A) monociklų, kiekvieno PP etapo pabaigoje (4 monociklai per vieną savaitę), HT ciklo viduryje ir pabaigoje (8 monociklai naudojant Elevation Mask 2.0 ir Ultrabreathe įrangą) ir A ciklo pabaigoje (4 monociklai netelkiant kvėpavimo pastangų). Tyrimui buvo pasitelkti šie duomenys: maksimalusis deguonies suvartojimas (VO2max), laktatas (La), ritmiškumas (W) ir širdies ritmas (ŠR). VO2max duomenys buvo paimti laboratorijos sąlygomis naudojant KORR Cardio Coach dujų analizavimo sistemą, ritmiškumas buvo matuojamas Monark LC4R ergometru, kraujo mėginiai laktatui buvo paimti naudojant COBAS Accutrend Plus įrenginį, o širdies ritmas matuotas su POLAR H7 diržais naudojant POLAR Power Flow sistemą. Atliekant testus pademonstruoti visais keturiais parametrais pokyčiai visose eksperimento stadijose. Maksimaliojo deguonies suvartojimo rodikliai atskleidė padidėjimą po 8 monociklų dviejose grupėse, kurios naudojo kvėpavimo sulėtinimo įrenginius – atitinkamai 4,35 ir 3,01 %, o eksperimento pabaigoje absoliutus skirtumas buvo atitinkamai 3,74 ir 0,82 %. Užfiksuotas ir laktato padidėjimo bei maksimalaus ritmingumo pagerėjimas. Po 8 monociklų buvo užfiksuotas ir jėgos padidėjimas – atitinkamai 3,92 ir 1,57 % – tose dviejose grupėse, kurios naudojo kvėpavimo sulėtinimo aparatus, o eksperimento pabaigoje – atitinkamai 3,57 ir 0,87 %. Visi gauti duomenys demonstruoja teigiamą hipoksijos treniravimo poveikį, kuris gali tapti naudinga priemone didinant ištvermę ir kartu gali daryti teigiamą įtaką varžybiniams rezultatams. HT gali būti taikomas treniruojant plaučius, didinant kvėpavimo raumenų jėgą ir kūno adaptaciją prieš varžybų metu hipoksijos sukuriamą stresą.