Abstract des Autors

Motivation is the process of stimulating behaviour, actions and movements, based on particular motives. Motivation in sport is the complex of different motives that cause athletes to be more active, trying to achieve their goals during the trainings and competitions. Athletes of different sports may be influenced by different factors depending on their needs, motives and perspectives. A significant number of studies have been done on sport motivation in Lithuania. Studies were conducted in different levels of various sports: track and field, football, kayaking, boxing and others. In this context there is lack of a studies that examine motivation in competitive shooting and women’s football. 47 athletes aged 16–19 have participated in a study (25 female shooters and 22 female footballers). All of the participants were the prize-winners of Lithuanian championships at youth and senior level. The aim of the study is to examine the differences in motives for sport participation among female athletes in competitive shooting and football. The present study showed that athletes took part in other sports before chose to participate in football and competitive shooting (60% shooters and 86.4% footballers). In addition, participants of a study have tried other non-sporting activities (40% of competitive shooters and 36.4% of footballers). A large number of female competitive shooters chose to participate in shooting as a leisure activity. Athletes were mostly encouraged by friends to take part in shooting. Football players were mostly motivated to take part in football by a coach. 50% of them were interested in football as a leisure activity, also, wished to master a technical aspect of a game. Results showed that both football players and competitive shooters were mostly motivated by internal aim of perfection (competitive shooters 4.16±0.81; footballers 4.50 ± 0.70). In addition, participants of both sports agreed on importance of internal motivation in experience (shooters 3.91 ± 0.84; footballers 4.39 ± 0.76; p < 0.05), knowledge (shooters 4.04 ± 0.95; footballers 4.34 ± 0.79) and motives that satisfy a need for competence. Analysis of answers to separate questions showed that female competitive shooters are more oriented towards improvement of individual skills and abilities, meanwhile, football players are more focused on process of self-identification and aim to maintain health and fitness levels. Football players are driven by desire to experience positive emotions and excitement in sport.

Abstract des Autors

Sportinės veiklos motyvacija – visuma motyvų, lemiančių sportininko aktyvumą, siekiant užsibrėžto tikslo per pratybas bei varžybas. Skirtingų sporto šakų atstovų poreikiai, nuostatos ir motyvai skiriasi, todėl juos motyvuoja sportinei veiklai skirtingi veiksniai. Lietuvoje gausu mokslinių tyrimų apie skirtingo meistriškumo įvairių sporto šakų atstovų sportinės motyvacijos tyrimus – tirta lengvaatlečių, futbolininkų, baidarininkų, dvikovos sporto šakų: boksininkų, karatė bei bušido kovotojų, graikų ir romėnų ir laisvųjų imtynių sportininkų, biatlonininkų ir kitų sporto šakų atstovų motyvacija užsiimti sportine veikla. Būtina paminėti, jog tarp atliktų motyvacijos tyrimų trūksta duomenų apie šaudymo bei moterų futbolo atstovių motyvaciją sportuoti. Esant tokių duomenų trūkumui, aktualu tirti šių sporto šakų atstovių sporto šakos pasirinkimo bei sportinės veiklos motyvus, išskirti komandinių ir individualių sporto šakų skirtumus. Darbe nagrinėti 16–19 metų šaudymo ir futbolo sporto šakų atstovių sporto šakos pasirinkimo bei sportinės veiklos motyvai. Tyrimo tikslas – atskleisti futbolo ir šaudymo atstovių sportinės veiklos motyvų skirtumus. Tyrime dalyvavo 47 sportininkės (25 šaulės ir 22 futbolininkės) – Lietuvos jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų čempionatų prizininkės. Atlikus šaulių ir futbolininkių sportinės veiklos motyvų tyrimą nustatyta, jog sportininkės prieš pasirinkdamos sporto šaką, kurioje pradėjo specializuotis, lankė kitų sporto šakų treniruotes (68 % šaulių ir 86,4 % futbolininkių) bei kitų papildomojo ugdymo sričių pratybas (40 % šaulių ir 36,4 % futbolininkių). Didelė tiriamųjų šaulių dalis pradėjo lankyti treniruotes, nes norėjo turėti užsiėmimą laisvalaikiu – pagrindinės priežastys, paskatinusios tiriamąsias šaules rinktis šaudymo sportą, yra draugų pavyzdys. Tiriamosios futbolininkės pradėjo lankyti futbolo treniruotes motyvuotos trenerio pakvietimo. 50 % futbolo atstovių sportinę veiklą pasirinko dėl noro turėti užsiėmimą laisvalaikiu ir noro įvaldyti sporto šakos techniką. Tyrimas parodė, kad labiausiai tiek tarp šaulių, tiek futbolininkių yra išreikšta motyvų grupė, susijusi su vidine motyvacija siekti tobulumo (šaulės 4,16 ± 0,81; futbolininkės 4,50 ± 0,70; p < 0,05). Taip pat abi tiriamųjų grupės daugiausia sutinka su vidine motyvacija patirti (šaulės 3,91 ± 0,84; futbolininkės 4,39 ± 0,76; p < 0,05) ir sužinoti (šaulės 4,04 ± 0,95; futbolininkės 4,34 ± 0,79), padedančia patenkinti sportininkių kompetencijos poreikį. Atsakymų į atskirus teiginius analizė parodė, kad šaulės labiau orientuojasi į individualių įgūdžių ir gebėjimų tobulinimą, o futbolininkėms būdingi susitapatinimo motyvai bei siekis saugoti, stiprinti ir palaikyti savo asmeninę sveikatą bei fizinę formą. Futbolininkes užsiimti sportine veikla motyvuoja siekis patirti jaudinamų emocijų ir azartą.