Abstract

The aim of the study was to evaluate the effect of regular 60 min aerobic exercise at the intensity of first ventilatory threshold on respiratory function in young (19-24 year old) women. 19 healthy, untrained, non-smoking young women volunteered to participate in the study. They were divided into two groups: experimental (E-1, n = 10) and control (C, n = 9). For eight weeks participants of E group performed regular (three times per week) 60 min duration cycling exercise at the intensity of first ventilatory threshold. The participants of C group did not exercise during this period of time. In order to evaluate the functional indices of the respiratory system of the subjects under resting conditions (vital capacity, forced expiratory volume, forced expiratory volume in one sec, peak expiratory flow rate, peak inspiratory flow rate, pulmonary ventilation at rest, maximum voluntary ventilation), the studied performed the following exercises of respiration: 1) took a deep breath in, then out; 2) took a deep breath in, then, took a deep and quick breath out, and after that, took a quick and deep breath in; 3) took a deep and frequent breath for 12 s. The participants of E group were tested before and after 2, 4, 6 and 8 week periods of exercise. The participants of C group were tested twice with eight weeks interval. VC and MVV were found to have increased statistically significantly in the experimental group. VC showed a significant increase after eight weeks, while MVV – after two, six and eight weeks. Statistically significant changes of the other indices of the respiratory function during aerobic exercise performed on bicycle ergometer on regular basis were not observed, although a trend towards an increase of indices of respiratory rate at rest and forced expiration was noted. Verf.-Referat

Abstract

Tyrimo tikslas – nustatyti 60‑ies minučių trukmės pirmo ventiliacinio slenksčio intensyvumu atliekamų aerobinių pratybų poveikį 19–24 metų merginų kvėpavimo funkcijos kaitai ramybės sąlygomis. Tyrime dalyvavo sveikos, anksčiau nesportavusios, nerūkančios merginos (n = 19). Jos buvo suskirstytos į dvi grupes: eksperimentinę (E, n = 10) ir kontrolinę (K, n = 9). Aštuonias savaites E grupės tiriamosios tris kartus per savaitę po 60 minučių dirbo veloergometru pirmojo ventiliacinio slenksčio intensyvumu (VS1). K grupės merginos fizinio aktyvumo pratybų neturėjo. Kvėpavimo funkcijos rodikliai: gyvybinė plaučių talpa (GPT), forsuoto iškvėpimo talpa (FIT), forsuoto iškvėpimo tūris per 1 s (FIT1), forsuoto iškvėpimo greitis (DIG), forsuoto įkvėpimo greitis (DĮG), maksimalioji valinga ventiliacija (MVV), kvėpavimo dažnis (KD) ramybės sąlygomis buvo registruojami naudojant nešiojamąjį dujų analizatorių „Oxycon Mobile“ (Jaeger, Vokietija). Tyrimo rezultatai parodė, kad E grupės tiriamųjų GPT ir MVV statistiškai reikšmingai padidėjo (p < 0,05). GPT reikšmingai padidėjo po aštuonių, o MVV – jau po dviejų, šešių ir aštuonių eksperimento savaičių. Kitiems kvėpavimo funkcijos rodikliams aerobinės pratybos statistiškai reikšmingų pokyčių nesukėlė, tačiau buvo pastebėta KD ramybės sąlygomis mažėjimo ir forsuoto iškvėpimo rodiklių didėjimo tendencija.
Verf.-Referat